Titulinis puslapis Puslapio struktūra Rašyti laišką
"Pusę laimėjimo džiaugsmo patiriame jo siekdami" Dž. Braunas

Profesionalus statybų valdymas!
Jūs esate:   Pradžia  >  Straipsniai
Klientams
Straipsniai
Statybinės sąmatos – didelė paslaptis užsakovui

Statyti nusprendę užsakovai Lietuvoje gali būti apgauti statybų bendrovių. Tik nedidelė dalis statybų užsakovų žino sąmatų sudarymo principus ir šiuo nežinojimu dažnai naudojasi statybų įmonės.  

Neišmanydami sąmatų sudarymo metodikos, užsakovai pasirašo rangos sutartį su statybų bendrovėmis,  sutinka su pateiktomis sąmatomis ir tik statybų metu supranta esą apgauti. Straipsnyje aprašoma, kaip Lietuvos statybų įmonės neretai klaidina užsakovus sudarydamos sąmatas, aktuodamos (priduodamos) atliktus darbus.  

Vienas pirmųjų etapų statybose yra sąmatos sudarymas. Lietuvoje lokalinė-objektinė sąmata, turi būti sudaroma skaičiuojant pagal vienetinius medžiagų, mechanizmų ir darbo įkainius vadovaujantis Aplinkos ministro tvirtinamais darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvais arba naudojant atskirą kiekvieno rangovo vienetinių įkainių skaičiavimo metodika. Tačiau daugeliu atveju statybų bendrovės sąmatas skaičiuoja pagal sustambintus darbų kainų skaičiavimus (“Sustambinti statybos darbų kainų skaičiavimai”), kurie atspindi tik orientacinį darbų kainų lygį. Tokiuose apskaičiavimuose visų statybos darbų sąnaudos (medžiagų, mechanizmų sąnaudos, darbo laiko) yra didesnės. Pagal sustambintas kainas apskaičiuota statybų vertė reikalinga tik pačiam statybų užsakovui ir projekto partneriams, siekiant nustatyti, kokios gali būti maksimalios statybų darbų investicijos. Tačiau neretai Lietuvos statybų įmonės “apsimeta” šio fakto nežinančios ir statybų darbų vertę apskaičiuoja, ne pagal vienetinius įkainius, o vadovaujantis sustambintais darbų kainų skaičiavimais. Dažnai taip paskaičiuotą sąmatą statybinės bendrovės užsakovui pateikia kaip teisėtą ir pasirašo statybų darbų atlikimo sutartį. Šiuo atveju statybos vidutiniškai gali pabrangsti apie 1,5 - 2 kartus. Taip pat, vadovaujantis taip sudaryta sąmata, rangovas negali net aktuoti (priduoti) atliktų darbų. Darbų pridavimas turi būti vykdomas tik pagal atliktus darbus, vadovaujantis vienetiniais, o ne sustambintais įkainiais.  

Gausesnį statybinių įmonių pelną užtikrina ir kitos sąmatų skaičiavimuose pateikiamos apgavystės. Pasinaudodamos užsakovų nežinojimu, statybų bendrovės neretai pateikia didesnes apdailos, betonavimo ir kt. darbų sąmatas. Pavyzdžiui sąmatoje yra darbas N 15-169-2 “Aukštos kokybės glaistymas”. Dažnai statybų organizacijos sąmatose po šio darbo užrašo dar vieną darbą, pvz.: N15-169-5 “Sekantis sienų glaistymas”. Pagal normatyvus šio kodo darbas turi vadintis “Sienų nutinkuotų ‘Vetonit’ arba aptaisytų gipso kartono plokštėmis sekantis glaistymas ‘KR’ glaistu”, tačiau neretai statybų bendrovės specialiai užrašo neteisingus darbo pavadinimus. Šiuo būdu, statybų įmonės šio darbo neatliks, nes sienų neaptaisytų gipso kartono plokštėmis glaistymas jau bus atliktas darbe “Aukštos kokybės glaistymas”, o pinigus bendrovė pasiims kaip už šiuos du darbus. Sąmatose galima rasti labai daug tokių pavyzdžių, kur statybos kompanijos po 2, 4 ar net 6 kartus, pakeisdamos ar prirašydamos darbų pavadinimus, priskaičiuoja ir aktuoja jau atliktą darbą. Šis pavyzdys, puikiai iliustruoja, kokiu būdu yra apgaudinėjami statybų užsakovai.  

Labai svarbų vaidmenį statybų kontrolės procese užima statinio statybų techninės priežiūros vadovas. Jis deda parašus ant kiekvieno atliktų darbų akto, taip sutikdamas su atliktais darbais, jų kiekiais, medžiagų ir darbų kokybe, tai jis atsako ir už teisingą lėšų panaudojimą statybos metu.
      

Grįžti į sąrašą
|| Atgal || Į viršų
tel.:370 604 00424
faks.:8-5 261 17 00
mob.:370-604 00424
Savanoriu pr. 18,
Vilnius,
Lietuva

2015 metai Visos teises saugomos
nerijus.vaitonis@cmc.lt